LR vyriausybės programa (užsienio politikos dalis)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta: 2014.02.12 14:52

Leituvos Respublikos seimo nutarimas Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įsigaliojo 2012-12-13 (Valstybės žinios, 2012-12-20, NR. 149-7630)

XXI. ES ir užsienio politika

  1. Lietuvos Respublikos užsienio politika bus grindžiama solidaraus valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos, demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principais. Efektyvi ir nuosekli užsienio politika užtikrina valstybės išorės saugumo stiprinimą ir jos interesų gynimą, sudaro palankias sąlygas ekonominei veiklai, energetiniam saugumui, geriems santykiams su kaimynais, gina savo piliečių teises. Lietuvos Respublikos nacionaliniai interesai sutampa su ES valstybių narių ir kitų demokratinių valstybių pastangomis siekti efektyvesnės ES ir kitų demokratinių šalių sąveikos siekiant teisingesnės pasaulio raidos.
  2. ES viduje Lietuva bus konstruktyviai aktyvi siekdama kuo geresnių valstybės raidos sąlygų, dvišaliuose santykiuose – nuosekli ir pragmatiška siekdama ilgalaikių interesų.
  3. Vykdydami užsienio politiką, įtvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios ir konstruktyvios tarptautinės bendrijos narės, vykdančios prisiimtus įsipareigojimus ir pripažįstančios bendras demokratijos vertybes, kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis sprendžiančios saugumo, taikos užtikrinimo ir įvairius šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius: kovos su badu ir skurdu, nelegalia migracija, terorizmu, narkomanija, branduolinio ginklo platinimu, klimato kaita ir kt., įvaizdį.
  4. Stiprinsime partnerystę su ES valstybėmis narėmis. Mūsų valstybės, kuri yra Baltijos regiono dalis, užsienio politiką kreipsime visų pirma į aktyvius santykius su Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Vokietija, Lenkija, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonominiai interesai. Aktyviai dalyvausime įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją. Toliau įgyvendinsime ir plėtosime strateginę partnerystę su Prancūzija. Didelį dėmesį skirsime ryšiams su Jungtine Karalyste, įskaitant regioninį Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių ir Junginės Karalystės bendradarbiavimą. Glaudus bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis sudaro galimybes sustiprinti mūsų įtaką ES, pasiekti mums būtinų sprendimų.
  5. Užsienio politikos priemonėmis formuosime palankią aplinką verslo plėtrai užsienyje, aktyviai prisidėsime prie naujų augančių rinkų paieškos, padėsime spręsti globalios konkurencijos klausimus ir užtikrinti šalies verslui geras sąlygas tarptautinėje prekyboje. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės turi aktyviai ginti verslo interesus užsienyje, nelikti nuošalyje sprendžiant aktualias problemas, darančias įtaką mūsų ekonominiams interesams.
  6. Tęsime pasirengimą deryboms dėl prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Narystė šioje organizacijoje reiškia valstybės stabilumo ir ekonomikos pripažinimą, naujų investicijų pritraukimą.
  7. Į užsienio politikos formavimą ir tarptautinės politikos analizavimą įtrauksime politologus, kitus specialistus. Skatinsime naujų nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, taip sudarydami sąlygas aktyviau įtraukti įvairių sričių specialistus į aktualių užsienio politikos problemų sprendimą.
  8. Gerinsime diplomatinės tarnybos kokybę, kad būtų efektyviai ir konstruktyviai įgyvendinami šalies užsienio politikos tikslai. Tobulinsime diplomatų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
  9. Gerinsime konsulinių paslaugų kokybę: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime šiuolaikines technologijas ir taip užtikrinsime greitą sprendimų priėmimą. Konsulinė tarnyba privalo būti efektyvi, teisėtus piliečių interesus ginanti ir jų lūkesčius atitinkanti tarnyba.
  10. Stiprinsime ryšius su užsienio lietuviais, remsime užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą, jų bendruomeniškumą, teiksime paramą užsienio lietuvių organizacijoms.
  11. Įgyvendinsime „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
  12. Skatinsime ir remsime lietuviškų mokyklų, kultūros centrų steigimą užsienyje. Suaktyvinsime valdžios institucijų bendradarbiavimą su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Plėsime kultūrinę diplomatiją ir kultūros mainus. Dvišalių ir daugiašalių sutarčių pagrindu toliau sieksime susigrąžinti iš Lietuvos neteisėtai išvežtas kultūros ir istorines vertybes.
  13. Stiprinsime valstybės informacinę politiką užsienyje ir įgyvendinsime ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą. Sieksime įtvirtinti Lietuvą kaip tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų centrą, įvairių tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių buveinę.
  14. Puoselėdami istorinę atmintį apie totalitarinių ir autoritarinių režimų Europoje ir Lietuvoje padarytus nusikaltimus, įamžindami holokausto aukų atminimą, vadovausimės istorinio teisingumo kriterijais ir geriausių tiek Lietuvos, tiek užsienio istorijos specialistų pagrįstais vertinimais. Priešinsimės pastangoms perrašinėti istorinius įvykius ar istorijos faktus naudoti politikos tikslais.

Lietuva – aktyvi ES valstybė narė

  1. Lietuvai reikalinga stipri, solidari, vieninga, konkurencinga ir saugi ES, kalbanti vienu balsu. Mūsų valstybė aktyviai ir nuosekliai rems ES ir JAV transatlantinės partnerystės stiprinimą. Mes pasisakome prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos ES.
  2. Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį išliks kaip vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Vadovaudamiesi nuostata, kad Lietuvos narystė ES sudaro geras sąlygas Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, sieksime, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sklandus. Prisiimdami atsakomybę už ES valstybei narei tenkančią misiją, sieksime, kad pirmininkavimo metu būtų priimti sprendimai visos ES labui Lietuvai prioritetinėse srityse. Įgyvendindami šį prioritetą, palaikysime kuo glaudesnį dialogą su visuomene, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir visomis politinėmis jėgomis.
  3. Mes pasisakome už bendrijų metodo stiprinimą, taip pat bendrijų metodo ir tarpvyriausybinio metodo pusiausvyrą sprendžiant ES reikalus. Europos konvento parengtos Konstitucijos Europai pagrindu Lisabonos sutarties įgyvendinimas yra aktualiausia ES reformos kryptis. Lietuva pasisako už stiprias ES institucijas, tinkamai atstovaujančias visų ES piliečių, įskaitant ir Lietuvos piliečius, interesams. Sieksime, kad Europos Komisijos teikiami siūlymai atspindėtų Lietuvos interesus. Stiprinant Europos Parlamento legitimumą, didelis dėmesys bus skiriamas rinkėjų aktyvumui didinti 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose. Nacionalinių parlamentų didesnis įtraukimas į Europos klausimų nagrinėjimą būtų naudingas ieškant sprendimų dėl naujų iššūkių šiandienos Europoje.
  4. Nuosekliai įgyvendinsime ekonomiškai pagrįstus energetinį krašto saugumą didinančius strateginius projektus ir mažinsime priklausomybę nuo monopolinio energijos tiekimo iš vienos šalies. Todėl sieksime ES energetikos ir transporto jungčių sujungimo į vieną sistemą, taip pat kad būtų sukurta bendra veiksminga ES energetikos strategija, atspindinti solidarumu grindžiamą bendrą energetikos politiką, veiksmingos jos įgyvendinimo priemonės ir bendroji konkurencinga energijos vidaus rinka. Spręsdami šias Lietuvai aktualias problemas, stiprinsime ryšius ir intensyvinsime santykius su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Prancūzija derinant pozicijas ES darbotvarkės klausimais.
  5. Sieksime, kad tinkamai funkcionuotų ir būtų plėtojama ES vidaus rinka, vyktų mokslo ir inovacijų plėtra.
  6. Palaikysime ES plėtros politiką.
  7. Aktyviai prisidėsime prie ES pastangų kuriant konkurencingą, mokslui ir žinioms imlią Europą, bendrą informacinę ir kūrybinę erdvę. Būsime aktyvūs rengiant 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, sieksime teisingo ES biudžeto paskirstymo ir kuo greitesnės mažiau išsivysčiusių šalių ekonominės konvergencijos, kartu sudarant palankias sąlygas mokslo plėtrai ir inovacijoms.
  8. Siekdami visapusio Europos socialinės chartijos įgyvendinimo, socialinės apsaugos sistemų darnos, remsime iniciatyvas dėl visuotinio žmonių užimtumo ir minimalių socialinių standartų ES įdiegimo, socialinės sanglaudos ir skurdo mažinimo.
  9. Remsime antimonopolines ES priemones, skirtas integruotos, laisvos ir veiksmingos ES vidaus rinkos plėtojimui ir valstybių narių ekonominės sanglaudos stiprinimui, sieksime, kad Lietuva prisijungtų prie euro zonos.
  10. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, įvertinant valstybių konkrečią padėtį ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat siūlysime naujas iniciatyvas, skatinančias mažai aplinką teršiančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos taupymą, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje.
  11. Aktyviai prisidėsime prie ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, veiksmingo išorinių sienų valdymo.

Lietuva ir tarptautinės organizacijos

  1. Lietuva palaikys Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmens didinimą pasaulyje. Būdama ES, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narė, Lietuva sieks padaryti jų veiklą efektyvesnę ir skaidresnę, lanksčiai reaguojančią į naujus iššūkius.
  2. Stengsimės įsitvirtinti šiose organizacijose, išnaudoti teikiamas ekonomines ir stabilios saugumo aplinkos sukurtas sąlygas, plėtosime draugiškus ir abipusiškai naudingus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
  3. Sieksime, kad mūsų valstybės dalyvavimas šiose organizacijose prisidėtų prie jų tvirtumo, klestėjimo, susitelkimo. Remsime permainas Pasaulio prekybos organizacijoje, Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde, kad mažėtų atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių šalių, būtų efektyviai sprendžiami maisto produktų kainų klausimai, kovojama su klimato atšilimu ir įgyvendinamas Kioto protokolas.
  4. Suaktyvinsime plėtros ir pagalbos trečiosioms šalims politiką, pagal išgales prisidėsime įgyvendinant Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijos tikslus.
  5. Lietuvos siekis 2014–2015 m. tapti Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir toliau išliks svarbus mūsų šalies uždavinys. Tai sudarytų unikalias galimybes aktyviai dalyvauti sprendžiant globalias saugumo užtikrinimo, ekonomikos ir socialinės politikos problemas, padidintų Lietuvos autoritetą pasaulyje.
  6. Sieksime stiprinti NATO, kaip svarbiausią euroatlantinės erdvės kolektyvinės gynybos organizaciją ir vieną iš svarbiausių tarptautinio saugumo ramsčių. Sieksime, kad euroatlantinis bendradarbiavimas ir toliau liktų esminė nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES – svarbiausios šio bendradarbiavimo organizacijos.
  7. Strateginė Lietuvos, taip pat Latvijos, Estijos, Lenkijos ir JAV partnerystė NATO yra pagrindinė mūsų nacionalinio saugumo garantija.
  8. Sieksime NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystės, nes tai geriausiai užtikrina taiką ir stabilumą pasaulyje. Sieksime prisidėti prie konstruktyvių pragmatiškų NATO ir Rusijos santykių, ES ir Rusijos santykių, grindžiamų abipusiškumo principu. Tęsime ir stiprinsime Aljanso ir Rusijos praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip kova su narkotikais, mokslinis techninis bendradarbiavimas taikos labui, Afganistano tranzitas, pagalba gamtinių ir stichinių nelaimių bei katastrofų atvejais.
  9. Aktyviai remsime regioninio bendradarbiavimo institucijas ir iniciatyvas.
  10. Tiesioginę įtaką Lietuvos valstybės ilgalaikiam saugumui daro padėtis kaimyninėse valstybėse. Saugumo, stabilumo ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimui, demokratijos stiprinimui Rytų ir Pietryčių Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje sieksime išnaudoti ESBO, kaip didžiausios regioninės organizacijos, turimus instrumentus.
  11. Dalyvaudami tarptautinėse misijose ir operacijose, esame už tai, kad būtų stiprinamas NATO ir ES valstybių narių solidarumas. Aktyviai remsime tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.

Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas

  1. Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus bendradarbiavimas ir toliau bus būtinas ne tik politiniu ir saugumo užtikrinimo, bet ir ekonominiu bei kultūriniu aspektais. Svarbių energetinių, infrastruktūros projektų, tokių kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitų, bendrų mokslo ir kultūros programų efektyvus įgyvendinimas ir toliau bus esminė prielaida stiprinti trijų Baltijos valstybių ekonominę ir socialinę plėtrą ir kultūrinius bei žmogiškuosius ryšius. Išnaudosime Lietuvos veiklą Baltijos Ministrų Taryboje kaip galimybę paspartinti visam regionui svarbių projektų įgyvendinimą.
  2. Kaip Baltijos jūros regiono valstybė, sieksime, kad didesnė reikšmė būtų teikiama glaudesniam ir konkretesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (NB8) bendradarbiavimui. Tai leistų bendromis pastangomis pasiekti, kad bendriems šio regiono valstybių, kartu ir Lietuvos, interesams būtų sėkmingiau atstovaujama tiek ES, tiek NATO viduje, taip pat už šių organizacijų ribų. Šis regionas, apimantis ES valstybes nares, Rusiją ir naująsias kaimynes, gali svariai prisidėti ne tik prie regiono, bet ir prie visos Europos pažangos. Energetikos srityje visų pirma sieksime sukurti regiono interesus atitinkančią bendrą elektros energijos rinką. Skatinsime glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis ekonomikos, transporto, inovacijų, klimato kaitos, Baltijos ir Šiaurės jūros ekologinės pusiausvyros išsaugojimo, saugumo ir gynybos srityse, prisidedantį prie visos Europos ir euroatlantinės erdvės plėtros ir saugumo, plėtosime bendradarbiavimą pagal esamą e–PINE iniciatyvą.
  3. Įgyvendindami Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, sustiprinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį. Remsime pastangas gerinti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą. Tam būtina efektyviai panaudoti Baltijos jūros valstybių tarybą, kurios veikloje, be ES valstybių narių, dalyvauja Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, o stebėtojos statusą turi Baltarusija.
  4. Suteiksime naują postūmį santykiams su Lenkija, atkurdami ir intensyvindami dialogą strateginiais klausimais.

Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis

  1. Lietuvos geopolitinę padėtį išnaudosime svarbių suartinti su naujosiomis kaimynėmis ir Rusija.
  2. Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams. Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija ieškant priimtinų sprendimų.
  3. Lietuvos dvišaliai santykiai su Rusija bus grindžiami 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, atsižvelgiant į visas šios sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai dėl kompensacijų asmenims, deportuotiems iš Baltijos šalių, ir jų palikuonims. Kai kurių klausimų jautrumas ir sudėtingumas neturi būti kliūtis sprendžiant abiem valstybėms aktualius politinius, ekonominius, kultūrinius ir mokslinius klausimus, svarbias prekių ir paslaugų eksporto ir importo srautų problemas, kurios dabartinėmis sąlygomis reikalauja ypač aktyvių abipusių sprendimų. Išnaudosime galimybes, kurias Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje atveria naujų verslo ryšių plėtrai ir sudaro palankesnes sąlygas investicijoms.
  4. Siekdami būti aktyvūs ES ir Rusijos strateginės partnerystės dalyviai, sieksime, kad ES kalbėtų ir bendradarbiautų su Rusija vienu balsu, turėdama bendrą strateginę programą. Ir toliau sieksime, kad būtų sudarytas teisiškai įpareigojantis visas santykių sritis apimantis naujasis ES ir Rusijos susitarimas, teikiantis stabilumo ir leidžiantis efektyviai užtikrinti ES interesus. Aktyviai dalyvausime svarbių ir Rusijos partnerystės modernizavimo programoje. ES ir Rusijos bendra kova su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo platinimo ir kitomis grėsmėmis yra geras pagrindas efektyviai įgyvendinti bendras programas gamtosaugos, energetikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos atžvilgiu peržiūros procesuose, skatindami demokratinėmis vertybėmis grindžiamą konstruktyvų transatlantinės bendrijos ir Rusijos dialogą, garantuojantį pozityvią Rusijos raidą demokratiškai besivystančios visuomenės link.
  5. Lietuva suinteresuota pagyvinti politinį dialogą įvairiais lygiais, įtraukiant į jį abiejų šalių parlamentų užsienio reikalų komitetus, tarpparlamentinių ryšių grupes, užsienio reikalų ministerijų aukščiausiuosius pareigūnus, stiprinti ryšius su Rusijos Federacijos regionais, pirmiausia su Kaliningrado sritimi, Sankt Peterburgu ir Maskva. Sieksime įgyvendinti bendradarbiavimo abipus sienos projektus su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, atsižvelgdami į ES kontekstą. Skatinsime ir remsime šios srities plėtrą, atsivėrimą ir bendradarbiavimą su ES. Skatindami Kaliningrado srities gyventojų ryšius su Lietuva, kartu su ES sieksime sudaryti geresnes galimybes pasienio teritorijų gyventojams (įskaitant pasienio teritorijų išplėtimą) be vizų vykti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį.
  6. Remsime pastangas skatinti demokratinius procesus, kurie evoliuciniu būdu vyksta naujosiose ES kaimynėse. Esame įsitikinę, kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, įstatymų viršenybės principas, kiekvienos šalies savitumo gerbimas sudaro sąlygas natūraliai demokratijos plėtrai tose šalyse. Glaudžiai bendradarbiausime su ES kaimynėmis Ukraina, Gruzija ir Moldova. Palaikysime Gruzijos, Ukrainos pastangas įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Aktyviai prisidėsime prie Moldovos pastangų stiprinti demokratinius pertvarkymus savo šalyje ir ieškoti kelių artimesniems ryšiams su ES.
  7. Remsime Baltarusijos pastangas stiprinti nepriklausomybę, ugdyti demokratiją, pilietinę visuomenę. Palaikysime Baltarusijos integraciją į Europos struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie Europos demokratijos standartų, remsime šios šalies demokratinę pažangą ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomenės sąlygas.
  8. Skatinsime Armėnijos ir Azerbaidžano įsitraukimą į Rytų partnerystės programas, remsime taikos, stabilumo ir demokratijos plėtrą šiame regione.
  9. Siekdami užtikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo sąlygas ir vienodai palankią aplinką investicijoms bei ginti jų interesus Rytų kaimynystės erdvėje, tarsimės su Lietuvos verslo atstovais dėl geriausių būdų, kaip tai padaryti.

Visa LR Vyriausybės programa

Twitter srautas

Sekite naujienas