Artimiausi renginiai

ministras.png

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Branduolinės saugos užtikrinimas

Sukurta 2014.01.20 / Atnaujinta: 2014.02.12 15:53

Atominės energetikos projektų, įgyvendinamų Lietuvos Respublikoje kaimynystėje, atitikimo tarptautiniams branduolinės saugos, radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimams klausimai. Atominės energetikos projektų, įgyvendinamų Lietuvos Respublikoje kaimynystėje, atitikimo tarptautiniams branduolinės saugos, radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimams klausimai buvo ir išlieka prioritetiniai ir itin svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui. Lietuvai itin didelį susirūpinimą kelia Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Respublikoje planuojamų atominės energetikos projektų saugos klausimai. Užsienio reikalų ministerija kartu su kitomis šalies institucijomis, atsakingomis už atominę ir radiacinę saugą ir aplinkosauginius aspektus, jau ilgą laiką nuosekliai ir kryptingai siekia išnaudoti visas įmanomas tarptautines priemones, daugiašalius forumus ir dvišalius kontaktus, kad abi minėtos kaimyninės šalys įvertintų Lietuvos visuomenei kylantį susirūpinimą ir užtikrintų vystomų branduolinės energetikos projektų šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos sienų.

Pagrindiniai Lietuvos atsakingų institucijų keliami klausimai dėl atominės elektrinės projekto Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, į kuriuos nėra gauta atsakymų:

  • Dėl aikštelės parinkimo kriterijų (nėra pateikta informacijos, kokios alternatyvios statybų aikštelės buvo vertinamos ir pagal kokius kriterijus buvo parinkta dabartinė AE statybų aikštelė)
  • Dėl seisminių aikštelės tyrimų (Rusijos pateiktas dokumentas dėl seisminių tyrimų stokoja esminių duomenų: vadovaujamasi 1983 m. sudarytu tektoninių lūžių žemėlapiu; nėra pateikta informacijos apie modernių trimačių tyrimų atlikimą Kaliningrado AE statybų aikštelėje; atliekant poveikio aplinkai vertinimą, yra vadovaujamasi 1999 m. seisminio pavojingumo žemėlapiu, kai 2004 m. įvykęs žemės drebėjimas Kaliningrado srityje buvo stipresnio intensyvumo nei numatyta 1999 m. žemėlapyje)
  • Dėl AE aušinimo (Kaliningrado AE numatyta aušinti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu; atstumas nuo AE aikštelės iki planuojamo aušinimo šaltinio yra 10-12 km; aukščių lygių skirtumas tarp Nemuno ir Kaliningrado AE aikštelės sudaro apie 15 metrų; nėra išnagrinėtas rezervinio vandens kaupimo būdas bei kiekis, nepateikti skaičiavimai, kad jo pakaks avarijos atveju)
  • Dėl atsparumo testų atlikimo pagal ES metodologiją (nors 2011 m. birželio 23 d. Rusija pasirašė bendrą deklaraciją su Europos Komisija dėl atsparumo testų (taip vadinami stress testai) atlikimo pagal ES metodologiją planuojančioms ir veikiančioms AE, tačiau šiame procese Rusija nedalyvavo
  • Dėl poveikio Nemuno upei, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis ir įvykus didelio masto avarijai
  • Dėl panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo branduolinių atliekų iš Kaliningrado AE gabenimo Baltijos jūra. Rusija nėra atlikusi poveikio aplinkai vertinimo dėl tokio gabenimo ir galimų incidentų gabenimo metu. Nelaimės atveju, poveikį jaustų visas Baltijos jūros regionas.
  • Dėl avarinės parengties planų parengimo
  • Dėl specializuotos TATENA aikštelių vertinimo misijos – Site & External Events Design Review Service (SEED) – atlikimo
  • Dėl AE atsparumo sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju (Kaliningrado srityje planuojamų montuoti reaktorių apsauginis apgaubas gali atlaikyti tik lengvojo sportinio lėktuvo kritimą ir nėra suprojektuotas atlaikyti sunkiojo komercinio ar greitaeigio karinio lėktuvo kritimą; atkreiptinas dėmesys, kad virš Kaliningrado AE teritorijos yra intensyvus oro transporto koridorius, o 2005 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (teritorijoje netoli nuo atominės elektrinės statybos vietos) sudužo Rusijos naikintuvas „Su-27“, todėl lėktuvo kritimo tikimybė Kaliningrado AE teritorijoje neturėtų būti atmetama)
  • Dėl galimo poveikio požeminiam geriamajam vandeniui Lietuvoje (Nemuno upė yra vienas iš pagrindinių požeminio geriamojo vandens šaltinių Vakarų Lietuvos regionui, todėl užteršus šią upę radioaktyviosiomis medžiagomis, kiltų grėsmė nemažos Lietuvos dalies gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu)
  • Ir kt.

Pagrindiniai Lietuvos atsakingų institucijų keliami klausimai dėl atominės elektrinės projekto Baltarusijoje, į kuriuos nėra gauta atsakymų:

  • Dėl dabartinės projekto įgyvendinimo stadijos (kada buvo priimtas sprendimas pradėti AE statybos darbus ir kada buvo pradėti parengiamieji darbai Astravo statybų aikštelėje).
  • Dėl aikštelės parinkimo kriterijų (kodėl Baltarusija, turėdama virš 70 AE statybos aikštelių variantų, parinko AE statyboms būtent Astravo aikštelę).
  • Dėl seisminių Astravo aikštelės tyrimų (1887, 1893, 1896, 1908 Astravo AE teritorijoje buvo užfiksuoti 5-7 magnitudžių stiprumo žemės drebėjimai, tačiau Baltarusija nėra pateikusi informacijos apie modernių seisminių tyrimų atlikimą prieš parenkant AE statybų aikštelę).
  • Dėl AE aušinimo (Baltarusijos AE numatyta aušinti Neries upe, kuri yra 10 km atstumu; aukščių lygių skirtumas tarp AE aikštelės ir upės yra 42 metrai, kas reiškia, kad reikės pumpuoti aušinimo vandenį į įkalnę).
  • Dėl teisinės bazės Baltarusijoje saugios branduolinės energetikos vystymo klausimais
  • Dėl nepriklausomos už branduolinę saugą atsakingos institucijos  (Lietuvos atsakingų institucijų vertinimu, Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas neatitinka TATENA keliamų reikalavimų nepriklausomai už branduolinę saugą atsakingai institucijai).
  • Dėl AE finansavimo viso ciklo (nuo statybų iki uždarymo) metu (pakankamas finansavimas – vienas TATENA kriterijų saugios atominės energetikos vystymui).
  • Dėl atsparumo testų (taip vadinamų stress testų) atlikimo pagal ES metodologiją (nors 2011 m. birželio 23 d. Baltarusija pasirašė bendrą deklaraciją su Europos Komisija dėl stress testų atlikimo pagal ES metodologiją planuojančioms ir veikiančioms AE, tačiau šiame procese Baltarusija nedalyvavo).
  • Dėl poveikio Neries upei, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams įprastomis AE eksploatacijos sąlygomis ir įvykus didelio masto avarijai.
  • Dėl galimo poveikio požeminiam geriamajam vandeniui Lietuvoje (Neries upė yra vienas iš pagrindinių požeminio vandens šaltinių Vilniaus ir Kauno miestams, todėl užteršus šią upę radioaktyviosiomis medžiagomis, kiltų grėsmė didelės Lietuvos dalies gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu).
  • Dėl avarinės parengties planų parengimo (ypatingai dėl galimos Lietuvos sostinės Vilniaus evakuacijos didelės avarijos Astravo AE atveju).
  • Dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (Baltarusija nėra pateikusi atsakymo apie parengtą radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo strategiją).
  • Dėl AE atsparumo sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju.
  • Ir kt.

Daugiau informacijos: LR Aplinkos ministerija

Jungtinių tautų konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija)

Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, numatantis būtinybę kaimyninėms šalims bendradarbiauti atominių elektrinių statybos klausimais (teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas).

2011 m. birželio 7 d. Lietuva pateikė skundą Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetui dėl galimų Baltarusijos pažeidimų plėtojant AE Baltarusijoje ir paklausimą dėl galimų Rusijos pažeidimų plėtojant AE Kaliningrado srityje.

2012 m. kovo, rugsėjo, lapkričio ir 2013 m. kovo mėn. Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas svarstė Lietuvos pateiktą skundą dėl AE projekto Baltarusijoje.

2013 m. balandžio 15 d. buvo paskelbtos Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto išvados ir rekomendacijos šiuo klausimu (www.unece.org). Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija pažeidė Espo konvencijos nuostatas, nes nepateikė informacijos dėl atominės elektrinės projekto Lietuvos visuomenei ir ekspertams. Baltarusija yra paraginta pateikti išsamius atsakymus į visus Lietuvos keliamus klausimus ir atsižvelgti į Lietuvos ekspertų pateiktus komentarus, taip pat užtikrinti galimybę Lietuvos visuomenei pateikti komentarus dėl šios atominės elektrinės statybų. Kiekvienais metais Baltarusija ir Lietuva turės informuoti Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetą apie tai, kaip yra laikomasi šių rekomendacijų.

Daugiau informacijos: http://www.unece.org

Bendradarbiavimas su TATENA

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (toliau – TATENA) vienija 158 valstybes ir yra viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų, užtikrinančių saugų branduolinės energetikos vystymą. Intensyvių pastangų dėka su šia tarptautine organizacija pavyko užmegzti aktyvų bendradarbiavimą.

Per pastaruosius metus Užsienio reikalų ministerijos vadovybė tris kartus oficialiai kreipėsi į TATENA generalinį direktorių Y. Amano dėl skubotai vystomų AE projektų Lietuvos kaimynystėje, paprašyta aktyvesnio TATENA įsitraukimo ir paramos siekiant maksimaliai užtikrinti branduolinę saugą AE projektuose, vystomuose prie Lietuvos sienų. Darbas su šia organizacija nuolatos vyksta ir aukšto lygio tarptautinių konferencijų metu.

TATENA branduolinės saugos veiksmų planas. 2011 m. rugsėjo mėn. vykusioje TATENA Generalinėje konferencijoje buvo susitarta dėl branduolinės saugos stiprinimo veiksmų plano (adresas internete: www.iaea.org). Lietuvos ekspertai aktyviai teikė pasiūlymus šiam planui ypač dėl visuomenės informavimo branduolinės saugos klausimais gerinimo, dėl tarptautinių branduolinės saugos standartų griežtinimo ir kt. Bendrų pastangų rezultatas – nuo 2011 m. lapkričio mėn. oficialiame TATENA interneto tinklapyje (adresas internete: www-ns.iaea.org) pradėta viešai skelbti informaciją apie TATENA atliktus branduolinės saugos įvertinimus įvairiose šalyse. TATENA standartų griežtinimo ir teisiškai įpareigojančio pobūdžio klausimais yra nuosekliai dirbama ir toliau.

Branduolinės saugos konvencija. Viena iš pagrindinių tarptautinių konvencijų branduolinės saugos užtikrinimo srityje yra Branduolinės saugos konvencija (toliau – BSK) (adresas internete: www-ns.iaea.org). Jos narėmis yra 75 valstybės. Lietuva yra ratifikavusi šią konvenciją ir aktyviai dalyvauja BSK peržiūros ir tobulinimo procese, kuris buvo inicijuotas po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos avarijos Fukušimos (Japonija) branduolinėje jėgainėje.  Lietuva siekia kad, vykstant BSK peržiūros procesui, klausimai dėl sienas peržengiančio poveikio projektuojant, statant ir eksploatuojant atominius reaktorius būtų keliami vieningai ES lygiu. Lietuva taip pat siekia, jog nepriklausomos TATENA misijos, įvertinti parinktų statybų aikštelių tinkamumą atominių elektrinių statyboms, taptų privalomomis, o gauti rezultatai būtų viešinami.

Jungtinė panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų konvencija. Lietuva siekdama, kad jos teritorijoje susidarančios radioaktyviosios atliekos bei panaudotas branduolinis kuras būtų tvarkomi pagal aukščiausius tarptautinius reikalavimus, yra prisijungusi prie Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (Toliau – JK) (adresas internete: www-ns.iaea.org). Jos narėmis yra 65 valstybės. Savo prisijungimu Lietuva pripažįsta, kad ji yra visiškai atsakinga už jos teritorijoje susidariusias radioaktyviąsias atliekas bei panaudotą branduolinį kurą ir įsipareigoja šias atliekas tvarkyti pagal Konvenciją. Lietuva, kaip ir kitos susitariančios šalys, pagal JK 32 straipsnį, privalo parengti ataskaitą apie tai, kaip vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Lietuva vykdo įsipareigojimus pagal visus konvencijos punktus, todėl yra labai suinteresuota, jog JK nuostatų būtų laikomasi ir Lietuvos kaimynystėje. Lietuva kelia klausimus susijusius su JK normų laikymusi ir ataskaitų vertinimų skaidrumu. Lietuva siekia, kad radioaktyvios atliekos ir panaudotas kuras būtų tvarkomas skaidriai ir taikant aukščiausius tarptautinius reikalavimus.

Daugiau informacijos: www.iaea.org

Atominės energetikos projektų, įgyvendinamų Lietuvos Respublikoje kaimynystėje, atitikimo tarptautiniams branduolinės saugos, radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimams klausimų aktualizavimas Europos Sąjungoje.  Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis šalies institucijomis, nuolatos siekia ES šalių narių ir Europos Komisijos paramos Kaliningrado AE ir Baltarusijos AE saugos užtikrinimo klausimais. Sutelktomis Lietuvos institucijų pastangomis branduolinės saugos klausimai tapo nuolatine ES diskusijų tema. 2011 m. kovo 24-25 d. Europos vadovų taryboje Lietuvos iniciatyva ir visų ES šalių sprendimu sutarta paraginti ES kaimynines valstybes laikytis aukščiausių branduolinės saugos principų ir dalyvauti ES rengiamuose branduolinės saugos atsparumo testuose (vadinamuose stress testuose) statomoms ir planuojamoms statyti atominėms elektrinėms. Lietuvos iniciatyva ir pastangomis šie raginimai buvo pakartoti 2011 m. gruodžio 9 d. ir 2012 m. birželio 28-29 d. Europos vadovų tarybos susitikimų baigiamuosiuose dokumentuose. Lietuvos institucijos taip pat pasiekė, kad 2011 m. birželio 23 d. septynios ES kaimyninės šalys (įskaitant Rusiją ir Baltarusiją) įsipareigotų dalyvauti ES atsparumo testuose. Tenka apgailestauti, jog Rusija ir Baltarusija iki šiol nevykdo duoto įsipareigojimo. Rusijos ir Baltarusijos įsipareigojimo atlikti ES atsparumo testus vykdymo klausimas yra nuolatos keliamas Lietuvos aukščiausių pareigūnų susitikimų su Europos Komisijos ir ES šalių narių atstovais metu. Lietuvos nuolatinių pastangų dėka Kaliningrado AE saugos užtikrinimo klausimas taip pat tapo nuolatine ES-Rusijos vadovų susitikimų darbotvarkės dalimi.

Twitter srautas

Sekite naujienas

Tekstinis skydelis

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nulla pulvinar nulla sed arcu dapibus, vel sagittis neque sodales. Ut nec tortor tortor. Mauris tempor porttitor odio, eu varius elit rhoncus ut.