Artimiausi renginiai

ministras.png

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Klimato kaitos politika

Sukurta 2014.01.20 / Atnaujinta: 2014.02.12 15:56

Kovos su klimato kaita politika pastaruoju metu tampa integruota užsienio politikos dalimi, kadangi pasiekti efektyvių rezultatų kovos su klimato kaita klausimais galima tik globaliu lygiu pasitelkiant tarptautinės diplomatijos priemones.

Siekiant, kad vidutinis pasaulio atšilimas neviršytų 2°C virš ikipramoninio lygmens, būtina nedelsiant mažinti žmogaus veiklos įtaką klimato kaitai, t.y. stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų kiekį į atmosferą. Šiam tikslui pasiekti reikalingas globalus klimato kaitos susitarimas, numatantis šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimus visai tarptautinei bendruomenei.

Kovojant su klimato kaita Lietuvai svarbu, kad:

  • būtų skatinama mažai šiltnamio dujų išmetančios ekonomikos plėtra, pirmiausiai, mažinant iškastinio kuro naudojimą, ir
  • būtų prisiimti teisiškai privalomi šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimai, užtikrinantys mokslo rekomenduojamą pasaulinės temperatūros lygį.

Įgyvendinant klimato kaitos priemones per švarios energijos, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos efektyvumo didinimo projektus prisidedama prie saugios energetikos kūrimo.

Siekiant informuoti Lietuvos gyventojus apie energijos naudojimo efektyvumo svarbą (Lietuva, kaip ES valstybė, siekia 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m.) bei klimato kaitos problematiką ir padidinti elektros energijos vartotojų suvokimą apie energijos taupymo bei efektyvaus jos vartojimo individualiuose ūkiuose naudą, 2010 m. pavasarį, URM iniciatyva, (finansuojant ES lėšomis) buvo vykdoma informacinė televizinė ir internetinė kampanija „Lempiukas“. Kampanija skirta informuoti gyventojus apie energijos taupymo būdus ir paskatinti keisti kasdienius įpročius, tokiu būdu taupant namų ūkio lėšas ir prisidedant prie kovos su klimato kaita.

Kovos su klimato kaita reguliavimas vykdomas remiantis tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais, ES dokumentais ir nacionaliniais teisės aktais.

Tarptautinių įsipareigojimų srityje svarbią vietą užima Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK), kuria siekiama stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų kiekį į atmosferą ir taip mažinti žmogaus veiklos įtaką klimato kaitai, bei JTBKKK Kioto protokolas. Protokolas nustato bendrą išsivysčiusių šalių teisinį įsipareigojimą sumažinti šiltnamio efektą  sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc. lyginant su bazinių 1990 m. išmetimų kiekiu – pirmasis įsipareigojimų laikotarpis baigiasi 2012 m. Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų valstybių, buvo nustatyta užduotis minėtą periodą 8% sumažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį. Kioto protokolo veiksmingumas yra ribotas, kadangi prie jo nėra prisijungusios kai kurios stambiausios „teršėjos“ – pvz. JAV, ilgą laiką pasaulyje pirmavusi pagal šiltnamio dujų išmetimus. Kinija, Indija, Brazilija pateikė išlygų – prisijungė prie Kioto protokolo, bet, motyvuodamos būtinybe „prisivyti“ išsivysčiusias valstybes, atsisakė prisiimti konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimus.

Svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Balio veiksmų planas bei Kopenhagos susitarimas. Veiksmų planas priimtas 2007 m. siekiant numatyti derybų ir priimti reikalingų sprendimų grafiką iki 2009 m. gruodžio Kopenhagos konferencijos (COP-15). Jis nustatė dvi derybų kryptis: dėl tolesnių Kioto Protokolo šalių įsipareigojimų ir dėl ilgalaikių veiksmų. Besivystančių šalių interesas klimato kaitos derybose yra išlaikyti Kioto protokolą ir atitinkamai dvi derybines kryptis, pirmiausiai todėl, kad pagal protokolą konkretūs emisijų mažinimo įsipareigojimai tenka tik išsivysčiusioms šalims. Šios šalys teigia, kad tokia tvarka turėtų išlikti, kadangi istoriškai už klimato kaitos neigiamus padarinius yra atsakingos išsivysčiusios šalys; dauguma Afrikos šalių akcentuoja, kad jos apskritai neprisidėjo prie atmosferos taršos, tačiau šiuo metu patiria skaudžiausias klimato kaitos pasekmes ir išsivysčiusios valstybės turi už tai prisiimti atsakomybę.

COP-15 buvo tikimasi susitarti dėl naujų teisiškai privalomų įsipareigojimų antrajam Kioto protokolo laikotarpiui nuo 2012 m., tačiau priimtas tik kompromisinis teisiškai neįpareigojantis susitarimas politiškai svarbiausiais klausimais. Kopenhagos konferencijos sprendimuose į Kopenhagos susitarimą yra tik atsižvelgiama, ir tarp šalių nėra vieningo sutarimo dėl tolesnio šio dokumento statuso ir jo įtakos JT derybiniams tekstams: dalis valstybių (ES, JAV, kai kurios kitos Kopenhagos susitarimui pritariančios valstybės) mano, kad šis susitarimas turėtų būti integruotas į JT derybinius tekstus ir tapti būsimo pasaulinio teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl šiltnamio dujų išmetimų mažinimo pagrindu; kitos (ypač Lotynų Amerikos valstybės ir kitos besivystančios valstybės) tam priešinasi, teigdamos, kad jis yra tik politinis susitarimas ir todėl neturėtų įtakoti JT derybų proceso. Tolesnė tarptautinių veiksmų koordinacija siejama su pasiruošimu Kankūno konferencijai (COP-16).  2010 m. lapkričio 29-gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vyks JTBKKK 16-oji šalių narių konferencija (COP-16), kurios metu bus siekiama susitarti dėl teisiškai įpareigojančių susitarimų svarbiausiais tarptautinio klimato kaitos režimo klausimais.

ES lygiu klimato kaitos politiką reguliuoja ES Klimato kaitos paketas, kuris apima Europos Vadovų Tarybos patvirtintus klimato kaitos valdymo tikslus iki 2020 m., bei ES Emisijų prekybos sistema, kuri remiasi 2005 m. sukurta schema, kurios tikslas - palaipsniui riboti nustatytų ūkio šakų įmonių bendrą taršą anglies dvideginiu (CO2), išmetamu į atmosferą, deginant iškastinį kurą ar vykstant cheminiams procesams.

Lietuvos klimato kaitos politiką taip pat reguliuoja ir nacionaliniai  teisės aktai

Svarbios nuorodos

Twitter srautas

Sekite naujienas