Artimiausi renginiai

ministras.png

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Strateginiai projektai elektros sektoriuje

Sukurta 2014.01.20 / Atnaujinta: 2014.02.12 15:54

Šiuo metu Lietuvoje vystomi šie strateginiai projektai elektros sektoriuje, kurie prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo.

Visagino atominės elektrinės statyba

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas – tai naujos atominės elektrinės statybos ir su ja susijusios infrastruktūros projektas. Šio projekto įgyvendinimas yra aptariamas regiono šalių-partnerių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir strateginio investuotojo („Hitachi Ltd“ kartu su „Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd“).

Visagino atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentas, vadovaujantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) nuostatomis, buvo suderintas su visomis poveikį potencialiai patiriančiomis valstybėmis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo pristatoma Lietuvos ir užsienio šalių (Latvijos, Baltarusijos, Estijos) visuomenėms, vyko tarpvalstybinės konsultacijos su Austrija, Lenkija, Baltarusija, Latvija (Rusija nepageidavo dalyvauti šiame procese).

Abi potencialios Visagino AE statybų aikštelės įvertintos yra specialios Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misijos. Visagino AE aikštelėse TATENA ekspertai lankėsi 2010 m. lapkričio 10 d. Misija užbaigta, kai 2011 m. kovo 25 d. buvo patvirtinta Misijos ataskaita.

Daugiau informacijos: LR Energetikos ministerija, UAB „Visagino atominė elektrinė“

Elektros tiltas Lietuva-Švedija - NordBalt

Projekto NordBalt tikslas – nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Numatoma jungties eksploatacijos pradžia – 2015 metų gruodis. Jungtis sudarys technines sąlygas labiau integruoti šalies elektros rinką į bendrą Baltijos jūros valstybių elektros rinką, leis efektyviau panaudoti resursus, skatins investicijas energetikos sektoriuje. Taip pat atsiras galimybė diversifikuoti elektros importą, vartotojai turės daugiau galimybių rinktis tarp skirtingų elektros tiekėjų. Tiesiant jungtį numatoma galimybė prie jos prijungti jūrinius vėjo jėgainių parkus.

Daugiau informacijos: www.litgrid.eu

Elektros tiltas Lietuva-Lenkija - LitPolLink

LitPol Link – Lietuvos ir Lenkijos sistemas sujungsianti jungtis. Numatoma, kad 2015 metais jungtis bus pradėta eksploatuoti 500 MW galia, 2020-aisiais, baigus antrąjį keitiklių statybos etapą, „LitPol Link“ veiks 1000 MW galia.

LitPol Link leis Baltijos šalių elektros rinką sujungti su kontinentinės Europos rinka. Jungtis yra būtina prielaida integruotis į Europos elektros energetinę sistemą, tai vienas iš pagrindinių elementų siekiant sinchronizuoti šalies elektros tinklą su Vakarų Europos ir atsijungti nuo UPS/IPS energetikos sistemos.

Apie Lietuvos – Lenkijos elektros tinklų sujungimą kalbama nuo 1992 metų, tačiau realūs darbai prasidėjo tik 2008 m. įkūrus bendrą Lietuvos Lenkijos įmonę „LitPol Link“. Įmonė lygiomis dalimis priklauso Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriams - AB Litgrid ir PSE Operator S.A.

Daugiau informacijos: www.litgrid.eu

NordBalt ir LitPolLink projektai yra įtraukti į Baltijos energetikos rinkos jungčių planą (BEMIP), patvirtintą 2009 m. Projektams reikalinga nuolatinė įgyvendinimo stebėsena, savalaikis problemų identifikavimas ir sprendimas, finansavimo paieška, projektų pristatymas užsienio partneriams.

Įsijungimas į ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity)

Nors Lietuva yra pilnateisė Europos perdavimo sistemų operatorių tinklo (ENTSO-E) narė, vis dėlto Lietuvos elektros energetikos sistema sinchroniškai veikia UPS/IPS sistemoje Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (BRELL) elektros žiede. BRELL yra minėtų šalių elektros perdavimo sistemų operatorių susitarimas, kurs reglamentuoja, kaip BRELL nariai tarpusavyje koordinuoja elektros energetikos sistemų dispečerinio valdymo klausimus.

Baltijos valstybių strateginis uždavinys – elektros energetikos sistemą integruoti į žemyninės Europos elektros energijos perdavimo koordinavimo sistemą sinchroniniam veikimui. Tai 2007 m. birželio 11 d. patvirtino Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai pasirašę komunikatą, dėl šalių prisijungti prie ENTSO-E

2012 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kursi įgaliojo Europos Komisiją ES vardu jos kompetencijos ribose derėtis dėl susitarimo tarp Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Europos Sąjungos dėl Baltijos valstybių elektros sistemų valdymo.

Sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų nebūtinai reiškia, kad jungtys su Rusija ir Baltarusija bus panaikintos. Elektra tarp ENTSO-E ir trečiųjų šalių galės būti importuojama/eksportuojama naudojant nuolatinės srovės intarpus.

Daugiau informacijos: www.litgrid.eu

Bendros Baltijos šalių elektros rinkos kūrimas

Sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės II-ąjį bloką, nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal Nord Pool Spot principus Lietuvoje pradėjo veikti elektros birža, kurioje buvo prekiaujama visa importuojama į Lietuvą ar eksportuojama iš Lietuvos elektros energija.

Svarbus žingsnis integruojant Baltijos valstybių elektros rinkas žengtas 2012 m. birželio 18 d., kuomet Lietuvoje veiklą pradėjo Europoje pirmaujančios Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona. Lietuvos biržai tapus vieninga Baltijos ir Šiaurės šalių biržos dalimi rinkos dalyviai gali prekiauti pagal bendrą modelį atitinkančius principus.

Sekantis Lietuvos integracijos į Šiaurės šalių elektros rinką bus jungties su Švedija NordBalt ir antrosios Esitjos-Suomijos jungties EstLink2 projektų įgyvendinimas. Bendra Šiaurės šalių elektros rinka yra vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano ir Lietuvos energetikos strategijos tikslų. Bendra elektros rinka užtikrina skaidrią didmeninės elektros kainą ir prekybą, galimybę pirkti kitose šalyse pagamintą pigesnę elektrą ir vienodas prekybos sąlygas visiems rinkos dalyviams.

Daugiau informacijos: www.nordpoolspot.com

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas

2009 m. gruodžio 31 d., laikantis Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostatų, buvo galutinai sustabdytas vienintelis veikęs Ignalinos AE 2-asis blokas ir pradėtas galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesas. 2009 m. pabaigoje visas branduolinis kuras buvo iškrautas iš Ignalinos AE 1-ojo bloko reaktoriaus. 1-ojo Ignalinos AE bloko eksploatacija, vykdant analogiškus stojimo į ES sutartinius įsipareigojimus, buvo nutraukta 2004 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu Ignalinos AE tęsiami projektų, susijusių su Ignalinos AE 1-ojo bloko nereikalingos įrangos deaktyvavimu ir išmontavimu, įgyvendinimas. Taip pat šiuo metu intensyviai įgyvendinami kiti su eksploatavimo nutraukimu susiję projektai, kurių svarbiausi - naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos ir kitų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių statybos projektai.

IAE eksploatavimo nutraukimas yra itin kompleksiškas ir brangus procesas, kuris įgyvendinamas su žymia ES ir šalių-donorių parama. Pažymėtina, kad Ignalinos AE reaktoriai yra ypatingi - kanalinio-grafitinio tipo, o pasaulyje nėra nė vieno panašios konstrukcijos reaktoriaus išmontavimo atvejo praktikos. Dėl šių priežasčių proceso trukmė ir kaštai yra dideli. Lietuvos Vyriausybės tikslas yra užtikrinti sklandų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą, saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą naudojant naujausias technologijas, užtikrinti eksploatavimo nutraukimo projektų finansavimą ir efektyvų fondų lėšų naudojimą.

Pagrindiniai IAE eksploatavimo nutraukimo šaltiniai yra VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas ir Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas bei kitos pajamos.

Daugiau informacijos: LR Energetikos ministerija, Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė

Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas dujų ir elektros sektoriuose

Trečiuoju energetikos paketu (TEP)  siekiama didinti energetikos rinkos veiksmingą bei sudaryti sąlygas bendros ES dujų ir elektros rinkos atsiradimui. Tai padėtų išlaikyti įmanomai žemą kainų lygį, kelti paslaugų standartus ir saugiau apsirūpinti energija.

Didžiausi Trečiojo ES energetikos paketo privalumai: (1) veiksmingas energijos gamybos ir gamtinių dujų gavybos veiklos atskyrimas nuo tinklo eksploatacijos padėsiantis sumažinti interesų konfliktą, kuris gali kilti šias veiklas vykdant kartu, (2) atskyrus veiklas, operatoriai nebeteiks pirmenybės jiems patiems priklausančioms energijos gamybos ir tiekimo bendrovėms, (3) didesnis mažmeninės rinkos skaidrumas ir griežtesnės vartotojų apsaugos taisyklės, (4) veiksmingesnė reguliavimo institucijų priežiūra, kurią vykdys nepriklausomos rinkos priežiūros institucijos ir nacionalinės reguliavimo įstaigos.

Įgyvendinant TEP, Lietuva, siekdama maksimalaus skaidrumo gamtinių dujų sektoriuje, pasirinko visiško gamybos ir tiekimo įmonių atskyrimo nuo perdavimo tinklų modelį (ownership unbundling). Taikant šį TEP įgyvendinimo būdą sukuriamas nepriklausomas atskiras perdavimo sistemos operatorius kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema (tai pats „griežčiausias“, tačiau kartu užtikrinantis maksimalų skaidrumą, TEP įgyvendinimo būdas).

Elektros energetikos sektoriuje nuosavybės atskyrimas buvo įgyvendintas iki 2012 m. spalio 1 d.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu

Twitter srautas

Sekite naujienas