Artimiausi renginiai

ministras.png

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta: 2014.02.12 15:10

2014 m. kovo 29 d. minėsime Lietuvos narystės NATO dešimtmetį

Šešioliktosios vyriausybės 2012-2016 metų programoje narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) yra įtvirtinta kaip esminė nacionalinio saugumo garantija:

  • „Sieksime stiprinti NATO, kaip svarbiausią euroatlantinės erdvės kolektyvinės gynybos organizaciją ir vieną iš svarbiausių tarptautinio saugumo ramsčių. Sieksime, kad euroatlantinis bendradarbiavimas ir toliau liktų esminė nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES – svarbiausios šio bendradarbiavimo organizacijos“
  • „Strateginė Lietuvos, taip pat Latvijos, Estijos, Lenkijos ir JAV partnerystė NATO yra pagrindinė mūsų nacionalinio saugumo garantija“.

Teisinis reglamentavimas

Lietuvos narystė NATO pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata - „užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves“ bei Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu,  nustatančiu, kad „narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje“ yra nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė ir, kad „Lietuvos naryste NATO didinamas pasitikėjimas, stabilumas ir saugumas regione bei visoje Europoje”.

2012 m. birželio 22 dieną atnaujintoje Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje nurodoma, kad vienas iš pirmaeilių Lietuvos nacionalinio saugumo interesų yra „NATO ir ES gyvybingumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, demokratija ir gerovė”.

Lietuvos parlamentinės partijos, pasirašydamos susitarimą dėl 2012-2016 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo, patvirtino savo siekį užtikrinti užsienio ir saugumo politikos tęstinumą, vykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir palaipsniui pasiekti, kad išlaidos krašto apsaugai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus šalies BVP.

Lietuvos narystė Aljanse remiasi Šiaurės Atlanto sutartimi, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo 2004 metų kovo 10 d.

Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas - 5 straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, - kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Šis principas užtikrina, kad nė vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena valstybė neatsisako teisės vykdyti nacionalines prievoles prieš savo piliečius ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą.

Remiantis Šiaurės Atlanto sutartimi, Šiaurės Atlanto Taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo forumas. Taryboje sprendimai priimami vieningu sutarimu, todėl valstybių narių bendravimas ir konsultavimasis kasdien NATO būstinėje Briuselyje ir tarp valstybių narių sostinių yra įprastas ir reguliarus. Vienas iš svarbiausių Tarybos įsteigtų padalinių – gynybos komitetas rekomenduoja individualios ir kolektyvinės gynybos įgyvendinimo priemones. Šiaurės Atlanto sutartis taip pat numato galimybę steigti formatus bendradarbiavimui su Europos valstybėmis, kurios remia sutarties principus, nori prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo arba suinteresuotos prisijungti prie šios sutarties.

Įtvirtindama savo kaip NATO narės statusą, Lietuva ratifikavo NATO Susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA), kuris reglamentuoja vienos NATO valstybės karinių pajėgų atvykimą, buvimą kitos NATO valstybės teritorijoje, jų teises, pareigas ir kt.

Lietuva yra pasirašiusi 1951 metų Susitarimą dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso bei 1964 metų Susitarimą dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija.

Remiantis šiais teisiniais instrumentais (įsipareigojimais) Lietuva yra visateisė NATO narė, kuriai galioja visi Aljanso įsipareigojimai bei saugumo garantijos.

Lietuva kelyje į NATO (įvykių chronologija)

1990 m. lapkričio 17 d. Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras. Informacijos biure Briuselyje iš Lietuvos dirbo besikuriančios naujos diplomatinės tarnybos - Užsienio reikalų ministerijos atstovas Belgijai ir Europos Bendrijai Rimantas Morkvėnas, turėjęs tik tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo pasirašytus įgaliojimus, kadangi oficiali diplomatinė akreditacija tokiu statusu buvo neįmanoma. Tačiau informacijos biuras Briuselyje vykdė diplomatines funkcijas, jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO. Informacijos biuras Briuselyje veikė iki Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, vėliau buvo pertvarkytas į oficialią atstovybę.
1991 m. gegužės 31 d. įvyko pirmasis istorijoje neoficialus Lietuvos delegacijos, vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio, vizitas į NATO būstinę. Kadangi tuo metu nebuvo įmanoma suorganizuoti oficialaus susitikimo, Lietuvos delegacijos apsilankymui NATO būstinėje tarpininkavo Danijos misija prie NATO.
1991 m. gruodžio 20 d. Lietuva kartu su Latvija, Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
1992 m. sausio 13 d. ambasadorius Adolfas Venskus oficialiai pradėjo eiti Lietuvos atstovo Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija, o kartu ir NATO reikalams pareigas.
1993 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO.
1993 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos partijos išleido memorandumą dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų.
1994 m. sausio 4 d. LR Prezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną Respublikos Prezidentas A. Brazauskas padarė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
1994 m. sausio 27 d. Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui programos (PTL) .
1996 m. gruodžio 19 d. priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
1997 m. liepos 8 – 9 d. Madride NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekiant saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
1997 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta Lietuvos misija prie NATO.
1997 m. spalio 9 d. buvęs Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO.
1998 m. sausio 16 d. Vašingtone JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentai pasirašė bendradarbiavimo chartiją.
1999 m. balandžio 23 – 25 d. NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
2000 m. gegužės 18 – 19 d. Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu paskelbtas „Vilniaus pareiškimas“, kuriuo patvirtintas įsipareigojimas kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą bei laisvą Europą. Šio susitikimo pasėkoje, vėliau prisijungus Kroatijai, susikūrė „Vilniaus dešimtuko“ grupė.
2000 m. lapkričio 17 d. Prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.
2001 sausio 25 d. Prezidento dekretu LR Nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta Gintė Damušis.
2001 m. gegužės 27 31 d. Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.
2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai.
2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.
2004 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas M.Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui (Colin Powell) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo pilnateise NATO nare.
2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje. LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrais dalyvavo oficialioje ceremonijoje bei iškilmingame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje.

NATO veiklos kryptys ir Lietuvos dalyvavimas jose

Pasibaigus Šaltajam karui buvo nuspręsta, kad NATO turi būti geriau pritaikyta nūdienos iššūkiams. Tai atsispindėjo NATO plėtros planuose ir pastangose į glaudesnį bendradarbiavimą įtraukti buvusio Varšuvos bloko šalis.

2005 m. vasario 22 d. vykusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje nuspręsta sustiprinti NATO politinį vaidmenį ir plėtoti dialogą visomis aktualiomis tarptautinio saugumo temomis. Taip pat aptarta galimybė reformuoti NATO vidines struktūras ir peržiūrėti tarptautinio personalo darbo organizavimą.
2005 m. balandžio 20 – 21 d. Vilniuje vyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
2006 m. lapkričio 28 29 d. vykusiame NATO viršūnių susitikime Rygoje pabrėžti kertiniai principai: NATO išlieka svarbiausia transatlantinė saugumo ir gynybos institucija, kurioje saugumo klausimus sprendžia Amerika ir Europa, akcentuotas kolektyvinio saugumo principas. Į NATO darbotvarkę įtrauktas energetinio saugumo klausimas, patvirtintos ir viešai paskelbtos Bendrosios politinės gairės (Comprehensive political guidance - CPG) - dokumentas analizuojantis saugumo aplinką ir galimas grėsmes, nurodantis atsako į jas kryptis per artimiausius keliolika metų. Patvirtintas Aljanso „atvirų durų“ principas, atveriantis galimybę ateityje prie Aljanso prisijungti visoms norinčioms Europos šalims. Prie Partnerystės taikos labui programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos pakviestos prisijungti Vakarų Balkanų šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija). Nutarta išplėsti NATO partnerystes ir suteikti joms daugiau lankstumo.
2008 m. vasario 7 8 d. Vilniuje vyko NATO gynybos ministrų susitikimas.
2008 m. balandžio 2 4 d. Bukarešte vykusiame NATO Viršūnių susitikime prie Aljanso buvo pakviestos prisijungti Kroatija ir Albanija. Pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai ir Juodkalnijai pradėti bendradarbiavimą Intensyvaus dialogo pagrindu. Bukarešto deklaracijoje įvardinta, jog Gruzija ir Ukraina ateityje taps NATO narėmis. Bukarešto viršūnių susitikimo deklaracijoje pabrėžta, jog NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo forumu, taip pat nesikeičia Aljanso pagrindinė funkcija – kolektyvinė gynyba.
2009 m. balandžio 3 4 d. Strasbūre/Kelyje vykusiame NATO viršūnių susitikime Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. Nutarta, kad Makedonija prie Aljanso galės prisijungti, kai su Graikija išspręs šalies pavadinimo klausimą. NATO šalys taip pat nusprendė pradėti rengti Naująją Strateginę koncepciją.
2010 m. lapkričio 19 d. Lisabonoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo patvirtinta naujoji NATO Strateginė koncepcija. Patvirtinus, kad kolektyvinė gynyba yra esminis NATO tikslas, Strateginėje koncepcijoje taip pat numatytas NATO vaidmuo valdant krizes ir kartu su partneriais užtikrinant tarptautinį saugumą. Numatytos konkrečios praktinės priemonės NATO tikslų įgyvendinimui: naujų pajėgumų kūrimas priešraketinės ir kibernetinės gynybos bei energetinio saugumo srityse, skiriamas dėmesys praktiniam šalių teritorijos saugumo užtikrinimui, stiprinami krizių valdymo pajėgumai. Nutarta toliau tęsti NATO būstinės, vadaviečių ir agentūrų reformas, kurios padėtų Aljansui vykdyti efektyvesnę politiką pritaikytą naujiems iššūkiams siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje ir pasaulyje.
2012 gegužės 2021 d. Čikagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, Afganistane bei pasaulinės finansinės krizės implikacijos Aljansui. Susitikimo rezultatai buvo svarbūs Lietuvai - vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui. Sąjungininkai priimtuose dokumentuose misiją apibūdino kaip NATO solidarumo pavyzdį ir įsipareigojo toliau rūpintis Baltijos oro erdvės saugumu. Čikagos susitikimo deklaracijoje taip pat pabrėžta pratybų, kaip priemonės stiprinti greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius, svarba. Paminėtos 2013 m. NATO reagavimo pajėgų pratybos „Steadfast Jazz“, kurios bus rengiamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. NATO taip pat paskelbė apie priešraketinės gynybos sistemos pradinės fazės aktyvavimą. Numatyta, kad ši sistema turi ginti visą Aljanso teritoriją. Kitas svarbus nutarimas buvo NATO šalių energetinio saugumo svarbos Aljanso veikloje patvirtinimas. Deklaracijoje atsirado nuoroda į Lietuvos įkurtą Energetinio saugumo centrą kaip būsimą NATO akredituotą kompetencijos centrą (Centras pradėjo dirbti 2013 m. sausio 1 d.). Galiausiai Čikagos susitikime buvo patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas, kuris reiškia, kad JAV ir toliau išlaikys savo branduolinius ginklus Europoje.

Įsidarbinimas NATO struktūrose

Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvai tapus NATO nare, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi galimybę įsidarbinti NATO struktūrose. Informacija apie laisvus etatus NATO struktūrose ir reikalavimus kandidatams nuolat skelbiama NATO interneto svetainėje.

 

Twitter srautas

Sekite naujienas

Tekstinis skydelis

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nulla pulvinar nulla sed arcu dapibus, vel sagittis neque sodales. Ut nec tortor tortor. Mauris tempor porttitor odio, eu varius elit rhoncus ut.