Artimiausi renginiai

ministras.png

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Pagrindinės tarptautinės institucijos

Sukurta 2014.01.29 / Atnaujinta: 2014.02.07 09:33

Užsienio reikalų ministerija vykdydama Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką žmogaus teisių srityje koordinuoja bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių institucijomis, organizuoja reikalingos informacijos rinkimą ir pateikimą bei dalyvauja dialoge apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir kitose valstybėse.

Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimai nėra vien tik suverenių šalių vidaus reikalas. Tai yra vienas pagrindinių tarptautinių santykių aspektų. Veiksmingai įgyvendintos žmogaus teisės ir laisvės stiprina taiką, saugumą, demokratiją ir gerovę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms, korupcijai ir nusikalstamumui. Todėl būtina remti bei stiprinti daugiašalius (tiek tarptautinius, tiek regioninius) žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus ir prisidėti prie jų veiklos efektyvumo didinimo.

Lietuva, dalyvaudama tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių institucijų veikloje bei bendradarbiaudama su jomis, prisideda prie:

  • siekio užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams,
  • tarptautinės ar regioninės žmogaus teisių teisės normų (konvencijas) kūrimo,
  • tarptautinių ar regioninių žmogaus teisių nuostatų įgyvendinimo stebėjimo užtikrinimo,
  • tarptautinio bendradarbiavimo įvairiais žmogaus teisių apsaugos klausimais skatinimo.

Jungtinės Tautos (JT)

Nuo pat 1948 m., kai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, žmogaus teisių apsauga yra svarbi Jungtinių Tautų veiklos sritis. Ši organizacija yra pasaulinis forumas, kuriame aptariamos pagrindinės žmogaus teisių problemos. Priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sukūrė tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir specialius instrumentus, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose valstybėse narėse.

Svarbiausios Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucijos ir mechanizmai:

  • Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiasis komitetas, kuriame svarstomi žmogaus teisių klausimai.
  • Žmogaus teisių taryba, kuri pakeitė 1946-2006 m. veikusį Žmogaus teisių komitetą.
  • Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras - pagrindinis Jungtinių Tautų pareigūnas žmogaus teisių srityje, kuriam talkina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.
  • Tarptautinių konvencijų pagrindu iš nepriklausomų ekspertų sudaryti komitetai, kurie prižiūri konvencijų įgyvendinimą: Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas; Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas; Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas; Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (nuo 2012 m. komiteto nare yra Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė); Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus; Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas (2007-2011 m. komiteto nariu buvo Lietuvos atstovas psichiatras dr. Dainius Pūras); Jungtinių Tautų migrantų darbuotojų komitetas ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas.
  • Specialiosios procedūros (specialieji pranešėjai, specialieji atstovai, nepriklausomi ekspertai ir darbo grupės). 2001 m. Lietuva pateikė nuolatinį kvietimą visoms šioms procedūroms žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje vertinti. Pirmą kartą šiuo kvietimu pasinaudojo ir su žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje susipažino JT specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène. JT specialusis pranešėjas Lietuvoje lankėsi 2007 m. rugsėjo 16 – 19 d., o jo ataskaita buvo pristatyta Žmogaus teisių tarybos septintojoje sesijoje 2008 m. kovo 19 d.
  • Kitos Jungtinių Tautų agentūros, kurių veikla taip pat gali būti susijusi su žmogaus teisių apsauga, (pvz. Tarptautinės darbo organizacija) derina savo veiklą su pagrindinėmis šios srities institucijomis.

Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip kolektyvinio saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias šiuolaikinio pasaulio grėsmes. Todėl Lietuva remia pastangas, kad visos Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, galimybės šioje srityje ir toliau būtų stiprinamos.

Europos Taryba (ET)

Žmogaus teisių apsauga yra vienas pagrindinių Europos Tarybos tikslų. Europos Taryba kuria ir tobulina europinius žmogaus teisių apsaugos standartus, taip pat analizuoja grėsmes žmogaus teisėms ir ieško būdų kaip jų išvengti arba užkirsti joms kelią.

Pagrindiniai Europos Tarybos žmogaus teisių dokumentai:

Europos Taryboje išvystytos veiksmingos konvencijų įgyvendinimo priežiūros procedūros. O kiekvienas ET šalių narių pilietis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose numatytas savo teises gali ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre.

1993 m. įsteigta Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) reguliariai vykdo šalių narių padėties įvertinimą dėl problemų, susijusių su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir iš to plaukiančia netolerancija. ECRI vykdo įvertinimus kas 4-5 m. 2011 m. ECRI pateikė ketvirtą ataskaitą apie padėtį Lietuvoje.

1999 m. buvo įkurta ET Žmogaus teisių komisaro pareigybė, siekiant efektyviau skleisti informaciją apie žmogaus teises ir rūpintis, kad valstybės narės laikytųsi Europos Tarybos dokumentuose numatytų įsipareigojimų. Komisaras Lietuvoje lankėsi 2003 m. ir 2006 m. Po paskutinio vizito 2007 m. pateikė savo Memorandumą Lietuvos Vyriausybei, kuriame apžvelgė esamą padėtį, po pirmo vizito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą bei naujas rekomendacijas.

Lietuva siekia, kad Europos Tarybos mechanizmai būtų efektyviai panaudojami ir taip būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga. Šie mechanizmai jau įrodė savo didelį potencialą ir Lietuva suinteresuota jų sklaida į Rytų Europos šalis, taip prisidedant prie demokratijos, gerovės, saugumo ir stabilumo erdvės plitimo.

Europos Sąjunga (ES)

2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose – JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje ir ESBO. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir pasaulinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.

ES patvirtino savo veiklos gaires šiose prioritetinėse srityse:

  • visuotinis mirties bausmės uždraudimas,
  • kova prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ir bausmes,
  • dialogai žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis,
  • vaikų padėtis ginkluotų konfliktų metu,
  • parama žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje,
  • vaiko teisių apsauga,
  • religijos ir tikėjimo laisvės apsauga ir skatinimas,
  • lesbijiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų ir tarplyčių asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis apsauga ir skatinimas,
  • tarptautinė humanitarinė teisė,
  • smurtas prieš moteris ir mergaites ir kova su visų formų diskriminacija prieš jas.

2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) pagrindu įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Pagrindiniai šios agentūros uždaviniai:

  • rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių teisių Chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę,
  • teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, specialų dėmesį skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms,
  • bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis,
  • informuoti visuomenę.

Lietuva remia aukščiausių žmogaus teisių ir laisvių standartų taikymą ES teisėje, institucijų veikloje ir išorinių santykių politikoje. URM aktyviai dalyvauja ES Tarybos Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM), kurioje yra svarstomi bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose – JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus Teisių Taryboje, ESBO ir Europos Taryboje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos steigiamuosiuose dokumentuose įtvirtinta plati saugumo samprata, apimanti karinę-politinę, ekonominę ir žmogiškąją dimensiją. Pastaroji tapo viena svarbiausių ESBO veiklos sričių. ESBO stebi žmogaus teisių ir laisvių padėtį valstybėse narėse ypač teisingų rinkimų, spaudos laisvės, tautinių mažumų klausimais, vertina jos įtaką konfliktų prevencijos ir krizių sureguliavimo kontekste, teikia įvairialypę techninė pagalbą. Skirtingai negu Jungtinės Tautos ir Europos Taryba, ESBO nekuria tarptautinės teisės normų, o priima politinių įsipareigojimų pobūdžio dokumentus.

ESBO žmogiškosios dimensijos srityje veikia:

Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta antisemitizmo, rasizmo, islamofobijos ir susijusio nepakantumo problemų sprendimui, kovai su prekyba žmonėmis, romų padėties Europoje pagerinimui. Taip pat ESBO yra itin gerai žinoma dėl rinkimų stebėjimo misijų.

Lietuva suinteresuota išlaikyti šią ESBO funkciją, taip pat užtikrinti gerą jos bendradarbiavimą žmogiškosios dimensijos srityje su Europos Taryba. Siekiame, kad šie klausimai ir ateityje išliktų ESBO dėmesio centre.

Twitter srautas

Sekite naujienas